admin 
Tėvystė su traumomis yra sunki. Tikrai kietas. Prisimenu, kaip laikiau savo pirmagimį ant rankų, sūpuojame jį miegoti ir jautėmės labai sutrikę dėl mūsų abiejų narciziškų mamų skambučio. Kiekvienas pokalbis buvo kupinas kaltinimų, pradedant vejos priežiūra ir baigiant reikalavimais, kurie, jų nuomone, buvo būtini jų anūkas.
Pajutau, kad subyrėjau, o mano veidas sustingo. Buvau emociškai nepasiekiamas, kol sprendžiau mįslingas mūsų tėvų nuostatas, kurias šiandien žinome kaip narcizinius ir ribinius asmenybės sutrikimus.
Kai man pavyko rasti etiketę tam, ką patyrėme, įtikinau Adamą, kad turėtume eiti į terapiją. Per pirmąsias kelias savaites (net seansus) tapo aišku, kad didžiąją gyvenimo dalį susiduriame su įžeidžiančiu elgesiu.
Šie įvykiai įvyko, kai bandėme atlikti savo, kaip pirmą kartą gimusių tėvų, vaidmenis. Norėčiau, kad galėčiau pasakyti savo kaltę, kai pažvelgiu atgal. Tai sudėtinga kelionė, bet galiu pasakyti, kad mūsų vaikai nepateks į šį kartų traumų ciklą. Turėdami supratimą ir sveikimą, kuriam įsipareigojame, mūsų mažosios šeimos laukia šviesesnė ateitis.
Tėvystė patyrusi traumą gali būti kelionė, kupina iššūkių ir gausių emocinio atsigavimo bei augimo galimybių. Išgydymas nuo traumos ir netgi supratimas apie jos poveikį gali turėti didelės įtakos palaikomajai tėvystės praktikai ir tėvų ir vaikų santykiams.
Psichikos sveikatos sudėtingumo ugdymas gali būti ne toks sudėtingas, kai integruojamas traumomis pagrįstas strategijas. Šis požiūris sukuria saugią auklėjimo aplinką, kurioje gali klestėti ir tėvai, ir vaikas.
Traumos ir jos padarinių supratimas
Kas tiksliai yra trauma? The Amerikos psichologų asociacija traumą apibrėžia kaip gilias emocines reakcijas į didelį stresą keliančius ar šiurpius įvykius, kurie sugriauna saugumo jausmą, sukelia bejėgiškumo ir pažeidžiamumo jausmą. Tai gali kilti dėl vaikystės traumų, nelaimingų atsitikimų ar bet kokios neigiamos patirties, pakeičiančios gyvenimą.
Traumos dažnai sukelia emocinio reguliavimo problemas, depresiją, nerimą ir PTSD. Šie psichikos sveikatos iššūkiai turi reikšmingų pasekmių tėvystei, pavyzdžiui, turi įtakos gebėjimui suteikti:
- Saugi tėvystės aplinka (įskaitant emocinį saugumą);
- Teigiami tėvų ir vaikų santykiai ir
- Praktikuoti palaikomąją tėvystę.
Šių problemų suvokimas ir sprendimas yra būtinas tėvų ir vaiko psichologinei gerovei.
Tėvų traumos atpažinimo svarba
Tėvams, apsunkusiems praeities patirties, pirmasis žingsnis yra pripažinti, kad trauma yra dabar. Tai ne tik pradeda gijimo procesą, bet ir skatina auklėjimą bei traumomis pagrįstą auklėjimo požiūrį.
Tėvai gali atskleisti potencialą sukurti palaikomąją tėvystės dinamiką, kai pirmenybė teikiama emociniam reguliavimui, atsparumui auklėjant ir psichologinei sveikatai.
Įsivaizduokite, kad atpažindami traumas ir imdamiesi veiksmų, kad atsigautumėte, sukurtumėte sveikų santykių ir emocinės tvirtybės palikimą ateinančioms kartoms.
Terapinės strategijos, kaip valdyti asmeninę traumą kaip tėvas
Jei auginate patyrę traumą, galite panaudoti unikalią jėgą: sudaryti ugdomąją aplinką jų vaikams.
Norėdami žymiai palengvinti gijimo procesą, pateikiame keturis patarimus:
- Terapija aprūpina tėvus įveikos mechanizmais, padedančiais valdyti iššūkius, kurie gali atsirasti tėvų ir vaikų santykiuose. Toks požiūris pagerins emocinę reguliaciją ir psichologinę savijautą
- Palaikantys tėvystės tinklai ir traumų informavimo ištekliai yra labai svarbūs skatinant atsparumą auklėjant ir kuriant bendruomenę.
- Tėvystės seminarai apie traumą išaiškinti įveikos mechanizmus, kartu pateikdami įžvalgų apie traumų atsigavimą.
- Saugios tėvystės aplinkos užtikrinimas, kur skatinamos atviros diskusijos apie jausmus ir išgyvenimus, siekiant suteikti tėvams ir vaikams tarpusavio supratimą ir paramą. Norint užmegzti teigiamą ryšį, būtina patvirtinti savo vaikų jausmus.
Sukurkite saugią emocinę erdvę savo vaikui
Saugi aplinka yra ne tik fiziškai, bet ir emociškai saugi. Tėvai gali skatinti pasitikėjimą ir atvirą bendravimą taikydami įveikos mechanizmus ir emocinio reguliavimo strategijas.
Prasmingi dialogai parodys vaikams, kad jų emocinis kraštovaizdis yra svarbus. Ši reflektyvi praktika skatina problemų sprendimą, stiprina kasdienę sąveiką ir stiprina ryšį. Jis palaiko atsparumą, savistabą ir prisitaikymą. Žinoma, tai sudėtingiau įgyvendinti. Turi būti abipusė pagarba, empatija ir kantrybė, siekiant, kad sąveika būtų žingsnis kolektyvinio gydymo link.
Savęs priežiūra ir gydymas tėvams
Rūpinimasis savimi yra gyvybiškai svarbus, kai auginate patyrę traumą. Tėvystė net ir be traumų yra SUNKU, sudėtinga ir emocinga. Prieš pradėdami rūpintis savo vaikais, turite būti pakankamai stiprūs, kad galėtumėte vykdyti, o tai reiškia, kad turite rūpintis savimi. Rūpinimasis savimi parodo vaikams, kaip svarbu pirmenybę teikti savo psichinei sveikatai auklėjant, o tai ugdo atsparumą.
Už jos ribų terapijos ir paramos tinklaitoliau pateiktos aštuonios savęs priežiūros praktikos ar patarimai padės suteikti pirmenybę emociniam gydymui:
- Nustatyti ribas: Labai svarbu žinoti ir pranešti apie savo ribas, norint valdyti stresą ir energijos lygį, kad aplinka būtų pozityvesnė.
- Praktikuokite sąmoningumą: Meditacija, gilus kvėpavimas ar joga gali padėti ramiai ir apgalvotai reaguoti į vaikų poreikius, o ne impulsyviai reaguoti dėl streso.
- Užuojauta sau: Tikėtina, kad atsakas į traumą turės įtakos jūsų elgesiui, o sunkių akimirkų būtinai nutiks net ir be traumos. Pripažinimas ir priėmimas, kur esate savo gijimo procese, gali sumažinti kaltės ar nepakankamumo jausmą.
- Rutina ir struktūra: Nuspėjama jūsų šeimos rutina gali sukurti stabilumo ir saugumo jausmą, o tai gali nuraminti traumos simptomų paūmėjimą.
- Sveika gyvensena: Tinkamai maitintis, mankštintis ir pakankamai miegoti labai svarbu valdyti stresą ir fizinę bei emocinę gerovę.
- Kūrybinės vietos: Tokia veikla kaip rašymas, tapyba ar kiti amatai gali padėti išreikšti savo jausmus, sumažinti stresą ir suteikti vertingų galimybių užmegzti pozityvų ryšį su vaikais.
- Būkite informuoti: Mokymasis apie traumą ir jos padarinius taip pat gali padėti priimti pagrįstus sprendimus dėl savo šeimos poreikių, nustatyti provokuojančius veiksnius ir atpažinti elgesio modelius.
- Trigerių planas: Žinokite, kas gali sukelti jūsų traumas, ir suplanuokite būdus, kaip juos valdyti. Galite paskambinti draugui ar šeimos nariui iškviesti arba turėti „saugią vietą“, kur atsitraukti.
Priimdamas kelionę į priekį
Tėvystė patyrusi traumą yra kelias į emocinį gydymą ir psichinę sveikatą. Tai ir sudėtinga, ir naudinga. Norint įsisavinti šį procesą, reikia ištvermės ir drąsos ieškoti profesionalios pagalbos.
Traumos įtakos globėjo vaidmeniui pripažinimas gali padėti žengti svarbius žingsnius kuriant saugią tėvystės aplinką, kuri skatina psichologinę gerovę. Tai skelbia perėjimą nuo tiesiog išgyvenimo prie tikrai klestėjimo kaip individams ir kaip šeimai.
Dėl atsparumo auklėjimo ir traumoms jautrios aplinkos vertės patirtis gali virsti stiprybės ir įkvėpimo šaltiniais.
Ar patyrėte tėvystę su trauma?
Tu ne vienas. Prašome parašyti mums komentarą žemiau. Jei norite sužinoti daugiau apie tam tikrus su traumomis susijusius iššūkius, tokius kaip sudėtingas PTSD, peržiūrėkite mūsų straipsnį čia. Jei norite sužinoti apie represuotą traumą, peržiūrėkite tai straipsnis.
Atsakomybės apribojimas: visas šios svetainės turinys ir informacija, įskaitant mūsų receptus ir tinklaraščio straipsnius, yra tik informaciniais ir švietimo tikslais ir nėra medicininė, psichologinė ar sveikatos konsultacija (dėl to visada kreipkitės pagalbos į šiose srityse dirbančius specialistus). Negarantuojame, kad čia pateiktoje informacijoje nėra klaidų ar praleidimų, nors darome viską, kad pateiktume informaciją, pagrįstą tyrimais.
