Chirurgai Niujorke pašalino kiaulės inkstą mažiau nei po dviejų mėnesių persodinant jį 54 metų moteriai Lisa Pisano su inkstų nepakankamumu, kuriam taip pat reikėjo mechaninio širdies pompos. Persodinimo komanda teigia, kad buvo problemų su širdies pompa, o ne su kiaulės inkstu, ir kad paciento būklė stabili.
Pisano susidūrė su širdies ir inkstų nepakankamumu, todėl jam reikėjo įprastinės dializės. Ji neturėjo teisės gauti a tradicinė širdies ir inkstų transplantacija iš žmogaus donoro dėl kelių lėtinių sveikatos būklių, kurios sumažino gero rezultato tikimybę.
Pirmą kartą Pisano NYU Langone Health gavo širdies pompą balandžio 4 d., o balandžio 12 d. – kiaulių inkstus. Širdies siurblys, prietaisas, vadinamas kairiojo skilvelio pagalbiniu prietaisu arba LVAD, naudojamas pacientams, kurie laukia širdies persodinimo arba kitu atveju nėra kandidatas į širdies persodinimą.
Pareiškime, pateiktame WIRED, Pisano medicinos komanda paaiškino, kad jie atsitiktinai pašalino kiaulės inkstą gegužės 29 d. – 47 dienas po transplantacijos – po kelių epizodų, kai širdies siurblys negalėjo perduoti pakankamai kraujo per persodintą inkstą. Pastovi kraujotaka yra svarbi, kad inkstai galėtų gaminti šlapimą ir filtruoti atliekas. Be jo Pisano inkstų funkcija pradėjo mažėti.
„Apibendrinant, inkstai nebebuvo pakankamai prisidėję, kad pateisintų imunosupresijos režimo tęsimą“, – pranešime teigė Robertas Montgomery, NYU Langone transplantacijos instituto direktorius. Kaip ir tradicinės transplantacijos pacientai, Pisano turėjo vartoti imunosupresinius vaistus, kad jos imuninė sistema neatmestų donoro organo.
Inkstai atsirado iš kiaulės, genetiškai modifikuotos Virdžinijos biotechnologijų bendrovės Revivicor, kuriai trūko geno, atsakingo už cukraus, žinomo kaip alfa-gal, gamybą. Ankstesniuose NYU Langone tyrimuose mokslininkai nustatė, kad šio cukraus pašalinimas neleido nedelsiant atmesti organo, kai jis buvo persodintas pacientams, kuriems smegenys mirė. Pisano operacijos metu taip pat buvo persodinta kiaulės donorės užkrūčio liauka, kuri yra atsakinga už imuninės sistemos „lavinimą“, siekiant sumažinti atmetimo tikimybę.
Neseniai atlikta biopsija neparodė atmetimo požymių, tačiau Pisano inkstas buvo sužalotas dėl kraujotakos trūkumo, teigiama pranešime. Komanda planuoja ištirti pašalintą kiaulės inkstą, kad sužinotų daugiau.
Pisano dabar vėl atliekama dializė – inkstų nepakankamumu sergančių pacientų gydymas, o jos širdies pompa vis dar veikia. Ji nebūtų kandidatavusi į širdies pompą, jei nebūtų gavusi kiaulės inksto.
„Tikimės, kad Liza greitai sugrįš namo pas savo šeimą“, – sakė Montgomery, pavadindamas Pisano „pioniere ir didvyriu, siekiant sukurti tvarią galimybę žmonėms, laukiantiems organų transplantacijos“.
Pisano buvo antrasis gyvas žmogus, gavęs inkstą iš genetiškai modifikuotos kiaulės. Pirmasis, Richardas Slaymanas iš Masačusetso, mirė gegužę praėjus vos dviem mėnesiams po istorinės transplantacijos. Operacija buvo kovo 16 d., atlikta Masačusetso bendrojoje ligoninėje. Gegužės 11 d. paskelbtame pranešime ligoninė teigė, kad „nėra jokių požymių“, kad Slaymanas mirė dėl kiaulės inksto persodinimo. Slaymano procedūroje naudota kiaulė donorė iš viso turėjo 69 skirtingus genetinius pakeitimus.
Pasaulinis donorų organų trūkumas paskatino mokslininkus, įskaitant NYU ir Masačusetso komandas ieškoti galimybės kiaules naudoti kaip alternatyvų šaltinį. Tačiau organizmas iš karto atpažįsta kiaulių audinį kaip svetimą, todėl mokslininkai naudojasi genų redagavimas stengiantis, kad kiaulių organai imuninei sistemai atrodytų panašesni į žmogaus. Tai, kiek genų reikės modifikuoti, kad kiaulių organai veiktų žmonėms, yra daug diskusijų tema.
Merilendo universitete kiaulių širdis taip pat buvo persodinta dviem asmenims – vienam 2022 m., o kitam 2023 m. Abiem atvejais pacientai nebuvo tinkami žmonėms. Tos kiaulės donorės turėjo 10 genetinių modifikacijų ir jas taip pat išvedė Revivcor. Abu gavėjai mirė praėjus maždaug dviem mėnesiams po transplantacijos.